Aliuminio profilio langai reikalauja labai mažai priežiūros, visiškai neteršia aplinkos ir neturi architektūrinių apribojimų dėl dydžio ar formos, tačiau šie langai yra brangesni už medinio ir plastikinio profilio langus. Aliuminio profilio langai yra truputį labiau pralaidesni šilumai nei kiti du minėti variantai.

     Europinio tipo (atsidarantys į vidų) medinio profilio langai gaminami iš klijuotos medienos. Dėl klijuotos medienos ir lakavimo, šie langai yra ganėtinai atsparūs aplinkos poveikiui, deformacijoms. Šie langai vertinami dėl jų estetikos, dėl suteikiamo jaukumo pojūčio bei gerų šilumos izoliavimo savybių. Mediniai langai yra natūralūs, nekaupia elektrostatinio krūvio. Nuo plastikinių langų, mediniai skiriasi dar ir tuo, kad reikalauja daugiau priežiūros: atitinkamais laiko periodais mediniai langai turi būti perdažomi.

     Siekiant apeiti medinio profilio lango minusus (deformacijas ir paviršiaus pakitimus dėl klimato poveikio), gaminami medinio profilio langai, kurie lauko pusėje padengiami aliuminiu, dėl ko langai tampa išties ilgaamžiai ir labai lengvai prižiūrimi.

     Plastikiniai langai yra patys pigiausi iš aptartų langų variantų. Plastikinio profilio langų populiarumą lemia nedidelė kaina, paprasta jų priežiūra, geros garso ir šilumos izoliacijos savybės bei galimybė pasirinkti įvairių spalvų, skirtingų stiklo paketų langus. Dėl šilumos sulaikymo savybių, plastikinio profilio langai sukuria poreikį dažnai vėdinti patalpas, dėl to labai rekomenduotina įrengti orlaides.

     Plastikinių langų konstrukcijoms yra keliami formalūs reikalavimai, kurie apibūdinami langų klasėmis. Bendrai plastikinio lango klasė apibūdina lango kokybę: kuo aukštesnė klasė, tuo geresnė lango kokybė. A klasę atitinkančių produktų charakteristikos reikalavimai įtvirtinti LR teisės aktuose: LR aplinkos ministro įsakyme, reglamentuojant reikalavimus langų savybėms, kai jie montuojami valstybės  lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose  (teisės aktą skaityti čia). Numatytieji reikalavimai, apibūdinantys A langų klasę yra tokie:

• Plastikinių langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,4 W/(m2K);
• Plastikinių langų staktos profilio storis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm;
• Plastikinių langų PVC profilių gamybai neturi būti naudojami švino pagrindu pagaminti stabilizatoriai;
• Plastikinių langų gamybai naudojamo PVC profilio matomų išorinių sienelių storis - ne mažesnis kaip 2,8 mm, nematomų išorinių sienelių storis - ne mažesnis kaip 2,5 mm;
• Plastikiniai langai turi būti armuoti visu perimetru cinkuoto plieno profiliais, kurių sienelės storis - ne mažesnis kaip 1,5 mm.

    B klasės langų charakteristikos yra skirtingos nuo čia išvardintų ir laiduoja žemesnę langų kokybę, sudėtingesnį eksploatavimą ir trumpesnį naudojimo laiką. Paprastai B klasės langų kaina yra žymiai mažesnė negu A klasės langų.

    Įsigydami langus reikalaukite atitikties sertifikatų, kuriuose yra pateikta informacija apie plastikinių langų klasę.

     Dėl stiklo inovacijų šiuo metu jau yra galimybė į langus montuoti stiklus, kurie taupo šilumą, sulaiko saulės kaitrą bei atlieka kitas funkcijas. Dviejų stiklo paketų atveju vienas iš jų, o trijų stiklo paketų atveju du iš jų yra selektyviniai t.y. šilumą atspindintys stiklo paketai.

     Selektyvinis stiklas - tai stiklas, padengtas plonu, plika akimi beveik nematomu metalų ir metalų oksidų sluoksniu, turinčiu ypatybę atspindėti šiluminius spindulius. Stiklo paketas su naujos kartos minkšto padengimo selektyviniu stiklu išleidžia į lauką maždaug tris kartus mažiau šilumos negu paprastas stiklo paketas. Taip vienas kvadratinis metras selektyvinio stiklo, palyginti su paprastu paketu, per šildymo sezoną sutaupo apie 150 KWh šilumos energijos. Vadinasi, palyginti su paprastu, stiklo paketas atsiperka per 1-2 sezonus. Dar pažangesnis stiklo paketas, turintis du selektyvinius stiklus ir vieną paprastą (dviejų kamerų). Jo šilumos laidumas yra 0,7 W/m2k.

Skaityti plačiau...

     Viena iš plastikinių langų populiarumo priežasčių yra labai paprasta jų priežiūra. Svarbiausia, ką reikia žinoti apie plastikinių langų priežiūrą yra tai, jog negalima valyti sauso stiklo. Paprasčiausia priežiūra tiek stiklams, tiek plastiko rėmams yra naudojant šiltą vandenį su muilu. Profilius dar galima valyti šiltu vandeniu, sumaišytu su soda. Naudojant kitokius valiklius, verta pasidomėti, kad jų sudėtyje nebūtų agresyvių skiediklių ir organinių tirpiklių, kurie gali pakenkti plastikiniam langui.

    Plastikinių langų rėmai gelsta tik tuomet, kai plastikinio lango gamyboje yra naudojami plastiko stabilizatoriai, kurie yra neatsparūs ultravioletiniams spinduliams, tokie langai neatitinka Europos Sąjungos numatytųjų RAL reikalavimų. Tokiu atveju nuo ultravioletinių spindulių poveikio plastikinio lango rėmas įgauna gelsvą atspalvį. UAB „Sumeda", gamindama plastikinius langus, naudoja tinkamus stabilizatorius, todėl plastikiniai langai niekuomet nepagelsta.

    Nors medinių langų rėmai būna tinkamai paruošti ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio, tačiau tinkuojant, glaistant, dažant sienas, medinių rėmų paviršius turi būti uždengiamas ir apsaugomas nuo išorės poveikio. Jeigu ant rėmų yra klijuojamos lipnios juostelės, reikia vengti tokių, kurios pagamintos agresyvių klijų pagrindu, nes gali atsirasti medinio lango rėmo pažeidimų juosteles nuplėšiant. Reikia saugoti, kad tinko ar dažų nepapultų ir į spynas, ant lango rankenų, apkaustų.

    Siekiant apsaugoti medinius langų rėmus nuo neigiamo drėgmės poveikio, reikia periodiškai vėdinti patalpas (santykinė oro drėgmė kambaryje neturi viršyti 60 procentų).

    Visus medinius paviršius reikia valyti su neutraliu universaliu valikliu (pavyzdžiui „Remmers" produktai), reikia vengti valiklių, kurių sudėtyje yra abrazyvų arba skiediklių. Švelnaus valiklio naudojimas prailgina medinių langų dažų dangos atnaujinimo intervalus, nes medienos paviršius yra apsaugomas nuo smulkių pažeidimų, dėl kurių gali imti drėkti lango mediena, gali atsirasti mėlynų dėmių grybas. Pastarojo puikiausiai galima išvengti medinių rėmų priežiūrai naudojant specialų pienelį, kuris užsandarina smulkius įtrūkimus medinio lango rėme.

     Sandarūs langai teikia komfortą dėl šilumos izoliavimo savybių, tačiau reikalauja dažno patalpų vėdinimo.

     Visų pirma derėtų pabrėžti, kad dėl langų rasojimo ir troškaus oro kambaryje nei langų gamintojai, nei profilis, iš kurio pagamintas sandarus langas ir netgi stiklo paketas nėra kalti. Langai paprastai keičiami į sandaresnius - plastikinius ar medinius - norint sutaupyti šilumą, apsisaugoti nuo skersvėjų ir triukšmo, sklindančio iš gatvės. Tačiau dėl naujų langų sandarumo, oras tarp patalpų ir lauko keičiasi gerokai lėčiau, patalpoje dėl nejudančio oro atsiranda drėgmė, dėl to gali imti rasoti langai, pelyti sienos. Šioms problemoms spręsti egzistuoja labai paprastas sprendimas - patalpų vėdinimas. Ryte patalpas vėdinti reikia apie 20-30 minučių, verta padaryti skersvėjį, taip kambariai išsivėdins greičiau. Geriausia, jeigu yra galimybė patalpas vėdinti keletą kartų per dieną. Būstą galima vėdinti dvejopai - natūraliai ar priverstiniu vėdinimu.

     Natūralus vėdinimas praveriant langus/orlaides namuose yra efektyvus tuomet, kai yra teisingai įrengti oro šalinimo kanalai t.y. oras gali laisvai cirkuliuoti visuose namuose. Tam visų pirma reikia įrengti oro pritekėjimo įtaisus, išsandarinti visas vidines duris, nupjaunant jų apačią arba įrengiant specialias orui laidžias groteles jų apačioje. Vėdinimas turi vykti nuolatos, net ir tada, kai viduje nėra žmonių. (Pav. 1)

     Natūralaus vėdinimo atveju orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmės turi kamino arba vėdinimo kanalo aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasaros metu yra vienoda ir lauke, ir viduje, oro judėjimo tikėtis neverta.

     Orlaides galima įrengti ne tik languose, bet ir sienose (Pav. 2 ir Pav. 3). Jei kalbėsime apie languose įrengtas orlaides, reikia pabrėžti, kad pastarosios nepakenkia langui daugiau, nei įrengiant varstomą lango dalį.

    Pasirenkant orlaides reikėtų atkreipti dėmesį į jų charakteristikas arba laidumą orui esant fiksuotam slėgių skirtumui. Pravartu būtų apskaičiuoti kambario tūrį ir tada priderinti orlaidžių kiekį, remiantis jų charakteristikomis. Geriausia būtų pasirinkti automatiškai veikiančias orlaides, kurios pačios priderina oro apykaitą kambaryje, priklausomai nuo kambario užimtumo. Tokias orlaides valdo specialūs jutikliai, jautrūs drėgmės pokyčiams patalpų ore.

    Žmonės su iškvepiamu oru išgarina labai daug vandens, kuris tvyro ore kuomet patalpa yra nevėdinama. Šie garai, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, vėl virsta vandeniu (rasoja langai, drėksta sienos). Lango rasojimas žiemos metu labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH=70% ir t=+20C, tai lango stiklui, įšilusiam tik iki +14C, jau iškyla pavojus sudrėkti iš vidaus. Oras, patenkantis pro orlaidę, įrengtą sandariame lange ir tekėdamas į patalpos vidų praeina taip vadinamą terminį barjerą, kuomet pašilęs jis labai greitai sausėja. Sausesnis oras patekęs į patalpą „praskiedžia" drėgną orą patalpoje, dėl to rasos taško temperatūra tampa žemesnė, t.y. lango stiklas gali būti šaltesnis, bet rasa neiškrenta. Visais atvejais rekomenduojama, kad po langu būtų nors nedidelis šildymo radiatorius.

    Siekiant išvengti garso slopinimo savybių praradimo dėl praviro lango, galima montuoti orlaides, kurios pasižymi garso slopinimo efektu.

    Svarbu paminėti, jog orlaidžių įrengimas nereiškia didelių šilumos nuostolių.

    Tam, kad vėdinimas veiktų, yra būtinas ne tik oro pritekėjimas, bet ir ištraukimas. Galime sumontuoti daugybę orlaidžių, tačiau, jei nebus oro traukos vėdinimo kanaluose - vėdinimas nevyks.

    Jeigu yra pasirenkamas priverstinis vėdinimas, egzistuoja galimybė įrengti centrinio oro šalinimo ventiliatorių namo palėpėje ar rūsyje, apjungiant visas pagalbinių patalpų vėdinimo šachtas. Tokiu atveju ventiliatorius veikia pastoviai. Oro srautai reguliuojami tik orlaidžių ir grotelių skerspjūvio kitimo pagalba.

    Kai vėdinimo objektas yra individualus namas ar vidutinio dydžio butas, natūralaus vėdinimo sistema paprastai atsieina apie 1500-2000 Lt (įskaitant įrengimo kaštus). Jei pasirinksite vėdinimo sistemą su mechaniniu oro šalinimu, kaina gali būti nuo 3000 Lt iki 6000 Lt, priklausomai nuo norimos modifikacijos.

Daugiau informacijos www.aereco.lt

    Tokia galimybė yra. Užsakant langus galima pasirinkti montuoti rankenas su užraktu. Pastarąsias rankenas į plastikinius arba medinius langus ypatingai aktualu įrengti vaikų kambaryje. Užrakto mechanizmo esmė tokia: bet kokiu kampu sukant užrakintą rankeną galima atverti tik varčią t.y. kambarys vėdinamas, tačiau lango atidaryti negalima. Langą atverti gali tik tas, kuris turi raktą.

    Toks sprendimas yra labai aktualus nuosavuose namuose arba pirmo aukšto butuose. Siekiant apsaugoti langus nuo jų atidarymo iš išorės, į langą galima montuoti padidinto saugumo apkaustus. Toks sprendimas visiškai apsaugo jūsų būstą.

Į pradžią...